Maitinti mėsa mažesnį nei septynių mėnesių mažylį dauguma gydytojų nerekomenduoja, šiaip ar taip – mėsa pakankamai sunkiai virškinamas produktas. Tad žindomas kūdikis mėsos ragavimą gali pradėti sulaukęs aštunto mėnesio. Mišinukais maitinami vaikučiai – kiek anksčiau. Nereikėtų delsti, jei paaiškėja, kad hemoglobinas mažylio kraujyje žemesnis už normą. Pati mėsa yra ne tik puikus geležies šaltinis, bet padeda ją pasisavinti iš daržovių.
Naudingas produktas
Visų rūšių mėsa – kiauliena, jautiena, aviena, triušiena, paukštiena – pilnaverčių baltymų šaltinis. Daugumos šiuose baltymuose esančių būtinų amino rūgščių pats žmogaus organizmas negamina. Baltymai būtini ląstelių ir audinių gamybai, eritrocitų formavimuisi, padeda palaikyti reikiamą hemoglobino kiekį. Baltymai dalyvauja antikūnių gamyboje, o šie – saugo organizmą nuo bakterijų ir virusų atakų. Baltymų kiekis tam tikros rūšies mėsoje šiek tiek skiriasi: paukštienoje ir kiaulienoje jų daugiau nei jautienoje.
Jei mažylis alergiškas, jam rekomenduojama triušiena, kalakutiena, vištų krūtinėlė, neriebi veršiena ar jautiena.
Kiauliena ir aviena riebesnės, tad jų ragauti rekomenduojama vaikučiams nuo metų, tačiau reikia prisiminti, jog šios rūšies mėsoje yra nepakeičiamų polinesočių riebiųjų rūgščių (kiaulienoje) bei sočiųjų riebiųjų rūgščių (avienoje). Taigi ir ši mėsa labai naudinga augančiam organizmui.
Be baltymų mėsa aprūpina organizmą lengvai pasisavinama geležimi, vitaminais (tiaminu, ribiflavinu, niacinu), mikroelementais (kalciu, fosforu, selenu, cinku, variu, kobaltu, magniu ir kt.). Mėsos gaminių dėka beveik pilnai patenkinamas vitamino B12 poreikis. O iš mėsos gaunamos ekstaktinės medžiagos padeda išsiskirti skrandžio sultims ir gerina apetitą.
Svarbiausia – nepadauginti
Kūdikių primaitinimui skirtų produktų sąraše mėsa užima ketvirtą vietą.
Pradžioje kūdikiui reiktų duoti ketvirtį arbatinio šaukštelio trintos mėsos. Tokio „mėsinio patiekalo“ (pusė arbatinio šaukštelio mėsos sumaišytos su daržoviene) galima ragauti 2 – 3 kartus per savaitę. Patiko? Tada porcija didinama iki 60 – 70 gramų. 9 -10 mėnesių mažylis pietums gali valgyti mėsą kiekvieną dieną.
Lengviausia, o taip pat labai saugu – dėl optimalių ingredientų kiekių bei jų kokybės – primaitinimą pradėti vaikiškomis tyrelėmis indeliuose.
Primaitinimo taisyklės
Svarbiausios primaitinimo taisyklės: nauji produktai turi būti įvedami palaipsniui, iš eilės, jokiu būdu nenaudojant prievartos.
Visada įvedamas tik vienas naujas produktas, kad būtų galima iš karto pamatyti netoleranciją ar alergiją jam. Kiekvieną „maistinę“ naujovę geriau atidėti, jei mažylis neramus, sveiksta po ligos ar ką tik paskiepytas. Taip pat bet koks mažylio kasdienės rutinos pasikeitimas nėra tinkamiausias laikas pradėti ragauti naujus produktus.
Naujieji mažylio „mėsiniai patiekalai“ turi būti tyrelės konsistencijos, šilti, be cukraus ir druskos – naujas skonis ir taip pakankamai išraiškingas ir stiprus, tai yra, visai kitoks nei mamos pienas, mišinėliai ar iki tol buvusios pieniškos košės ar daržovienės. Pradedama nuo vienos rūšies mėsos ir jei mažyliui ji nepatiko, galima pabandyti kitą. 5 - 10 dienų reiktų atidžiau stebėti mažylio savijautą, jo odos būklę, išmatas. Jei mėsos įsiūlyti nepavyko – bandymus kuriam laikui atidėkite. Mažylis ir vėliau kategoriškai atsisako valgyti mėsinę tyrelę? Ką gi – jam būtinų baltymų taip pat yra neriebioje varškėje, žuvyse, kiaušiniuose.
Naminių tyrelių ruošimas
Paprasčiausia pamaitinti mažylį pirktine tyrele, tereikia pašildyti, gerai išmaišyti ir viskas paruošta. Jei tyrelę gaminsite namie, pirmiausia įsitikinkite, jog mėsa kokybiška, šviežia, neriebi, ekologiška. Mėsos šviežumą rodo tam tikrai rūšiai būdinga spalva: jautiena – raudona, veršiuko mėsa – baltai rausva, kiauliena – švelniai rausva, aviena – nuo švelniai rausvos (ėriuko) iki tamsiai raudonos. Mėsos šviežumą parodo ir jos riebalai : jautienos – tvirti, kiaulienos – minkšti, avienos – standūs, sniego baltumo.
Šviežia mėsa negali turėti „rūgštaus“ kvapo, įbedus pirštą, duobelė greit išsilygina, o pirštas lieka sausas. Kad pasišalintų visi nepageidaujami “ priedai“, mėsa pamirkoma šaltame vandenyje maždaug valandą.
Kaip ruošiama tyrelė? Pirmiausiai mėsa nuplaunama, pašalinami riebalai ir plėvės. Tada supjaustoma mažais gabalėliais, užpilama nedideliu kiekiu karšto vandens ir verdama 15 – 20 minučių. Šis nuoviras nupilamas, vėl užpilama karšto vandens ir ant lėtos ugnies verdama, kol išvirs (maždaug pusantros valandos). Tada mėsa sumalama, pertrinama per sietelį arba susmulkinama smulkintuvu. Į susmulkintą mėsą įpilama truputį sultinio (ar nuoviro nuo daržovių) ir maišant užkaitinama iki virimo.
Tokią paruoštą mėsytę galima sumaitinti kūdikiui prieš pagrindinį patiekalą arba sumaišyti su daržovėmis - „mišinio“ naudingosios medžiagos pasisavinamos geriau.
Pirmus kartus mėsytės geriausia ragauti pirmoje dienos pusėje. Jei kartais šis naujas patiekalas sudirgins skranduką, tai atsitiks bent jau ne naktį.
Mažyliams iki metų mėsos sultinį galima naudoti tik sutrintai mėsai atskiesti (tyrelės konsitencijai pasiekti).
Kūdikio nesuvalgytas maistelis sekančiam kartui nepaliekamas, tai yra, kas kartą būtina ruošti naują porciją.
Kad būtų paprasčiau ir greičiau, pagamintą tyrelę galima užšaldyti. Tokią užšaldytą tyrelę (padalintą porcijomis) ne aukštesnėje kaip -18º C temperatūroje galima laikyti 3 – 4 savaites.
